trimetinis

trimẽtinis, -ė adj. (1) NdŽ, trimetìnis (2) NdŽ, trìmetinis (1) NdŽ; Rtr žr. 2 trimetis: 1. LL258 Trimetìnę veislinę kiaulę turėjo Vn. Muno dobilai trimetìniai Pkl. 2. Raštvedys turįs trimetinę praktiką rš. 3. L742.